- suvokiečiavimas
- suvokiečiãvimas sm. (1) → suvokiečiuoti 2: [Mėnesienos laikraštis] su visoms syloms nor stengtis prieš suvokiečiavimą mūsų giminės TŽV329 (M.Jan). [Lenkiški laikraščiai] tuose prietelystės apreiškimuose aiškiai parodo, kad geriausias ginklas prieš suvokiečiavimą arba sumaskoliavimą esąs pastoti arba išvirsti į lenkus A1884,238. | refl. KŽ: Prūsų Lietuvoj, kur susivokiečiavimas gilias jau šaknis įleidęs, nebuvo galima laukti ir tikėtis daug gero A1883,89. \ vokiečiavimas; apvokiečiavimas; pavokiečiavimas; suvokiečiavimas
Dictionary of the Lithuanian Language.